Šiltas vasaros vakaras pro šaltą langą.

Na štai. Vėl arbatos puodelis ir mintys galvoje. Visada taip būna, kai grįžtu namo, tada atsiranda noras vėl maigyti klaviatūros klavišus, rašyti reikšmingus ir bereikšmius žodžius. Savaime aišku - sau. Nes juk čia niekas neskaito.
Nusprendžiau įdėti čia gabalėlį savo kūrybos. Pilna galva minčių, idėjų, kurioms reikia ryžto, nes jaučiuosi aptingusi... Čia tikriausiai nerasite mano fotografijos, tikriausiai, nes tam noriu atidaryti atskira organizmą. Gal kadanors irtam atsigausiu.
O dabar... Mėgaukimės vasaros pabaiga... Taip nesinori apie tai galvoti, bet tiesą sakant, net nesijaučia kad tiek mažai liko iki rudens. Nes taip gera, kai galvoji apie malonumą teikiančius dalykus, kai atsimeni nuostabias akimirkas, ir pamiršti tai, ką reikia pamiršti...

Valdykite savo mintis taip, kaip norėtumėte, kad jos tekėtų...